Parama saulės elektrinėms
Parama saulės elektrinėms – dar lengvesnis žingsnis tvarios energijos link. Jei norite naudotis saulės energija ir mažinti elektros išlaidas namuose ar versle, dalį įsirengimo kaštų gali kompensuoti APVA parama saulės elektrinėms ar kitos finansavimo priemonės. Parama skiriama namams, verslui, socialiai remtiniems asmenims ir valstybinėms įstaigoms.
Kam gali būti skiriama parama?
Į paramą saulės elektrinėms gali pretenduoti:
- Gyventojai (fiziniai asmenys). Gyventojai gali pasinaudoti APVA parama saulės elektrinėms ir gauti kompensaciją už įsirengtą ar įsigytą elektrinę namuose. Parama taikoma tiek naujiems projektams, tiek galios didinimui jau įrengtose elektrinėse. Kompensacija už saulės elektrinę skiriama ir socialiai remtiniems asmenims – jiems taikomos palankesnės sąlygos, kad tvari energija būtų prieinamesnė ir leistų efektyviau mažinti sąnaudas už elektrą.
- Verslai ir organizacijos. Įmonės taip pat kviečiamos pasinaudoti parama saulės elektrinėms ir taip optimizuoti elektros sąnaudas, pasitelkti tvarią energiją veikloje bei sumažinti investicijų naštą. Verslo sektoriui taikomos įvairios paramos formos: nuo finansavimo saulės elektrinėms iki kompensacijų kaupikliams, elektromobiliams ir jų įkrovimo stotelėms.
- Valstybinės įstaigos ir bendruomenės. Viešasis sektorius gali gauti finansavimą didesniems energetikos projektams, skirtiems infrastruktūrai modernizuoti ir tvariai energijai diegti.
Parama saulės elektrinėmsKam skirta?
1.
Naujiems projektams
Parama gali būti skiriama naujai įrengiamoms saulės elektrinėms, taip sumažinant pradinės investicijos dydį ir leidžiant naudoti tvarią energiją efektyviai nuo pat pradžių.
2.
Galios didinimui
Pasinaudoti parama saulės elektrinėms galima net tada, kai sprendimas jau įgyvendintas – tam tikrais atvejais kompensacija gali būti skiriama už elektrinės galios didinimą.
3.
Nutolusioms elektrinėms
Svarbu priminti, kad kompensuojamas ne tik sklype ar ant stogo montuojamos saulės panelės įrengimas, bet ir nutolusios jėgainės ar įsigyta saulės parko dalis.
Kas administruoja paramą?
Parama atsinaujinančiai energetikai Lietuvoje skiriama per skirtingas finansavimo priemones, kurias administruoja APVA, Lietuvos energetikos agentūra ir kitos atsakingos institucijos. Lėšos paramai paprastai skiriamos iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų ar specialių programų, kurių tikslas – energetinė nepriklausomybė, skatinimas pasitelkti atsinaujinančios energijos, energijos efektyvumo sprendimus.
Kuri institucija administruos paramą jūsų atveju, priklauso nuo to, kokio tipo paramos gavėjas esate ir kokį projektą planuojate. Gyventojams dažniausiai aktuali APVA saulės elektrinės parama, o verslui ar viešajam sektoriui gali būti skiriamos ir Lietuvos energetikos agentūros administruojamos priemonės. Tad svarbiausia pirmiausia įsivertinti savo situaciją: ar saulės elektrinė bus skirta namams, verslui, viešajam sektoriui ar kitam projektui. Nuo to priklauso ir tolimesni pretendavimo į paramą bei jos skyrimo žingsniai.
Saulės energija ir paramaKodėl verta?
Mažesnė pradinė investicija dėka skiriamos paramos.
Greitesnis saulės elektrinės atsiperkamumas.
Mažesnės elektros sąnaudos.
Galimybė rinktis tarp nutolusios arba sklype esančios saulės elektrinės.
Atsinaujinanti energija ir energetinė nepriklausomybė.
Parama skiriama įvairiems gavėjams – nuo fizinių asmenų iki verslų.
Saulės elektrinės skaičiuoklė
Domina parama saulės elektrinėms ir norėtumėte sužinoti, kiek kainuotų saulės jėgainė? Pasinaudokite saulės elektrinės skaičiuokle ir įvertinkite preliminarią investiciją bei rekomenduojamą galią pagal jūsų poreikius.
DUK
Kokio dydžio yra APVA parama už saulės elektrinę?
APVA parama saulės elektrinėms bei jos dydis priklauso nuo pasirinkto sprendimo, paramos gavėjo tipo, projekto dydžio ir kvietimo sąlygų, tačiau dažniausiai kompensacija skaičiuojama pagal įrengtos galios kilovatus (kW). Pavyzdžiui, gyventojams taikomos fiksuotos kompensacijos:
- apie 170 €/kW įsirengiant naują saulės elektrinę;
- apie 170 €/kW didinant esamos elektrinės galią;
- apie 200 €/kW įsigyjant dalį iš saulės parko.
Socialiai remtiniems gyventojams kompensacija gali siekti net iki 85 % investicijos vertės, o verslui ar organizacijoms dažnai taikomas finansavimas pagal fiksuotą įkainį už kW arba procentinė dalis nuo projekto vertės.
Daugiau informacijos apie sąlygas bei paramos dydį rasite puslapiuose, skirtuose skirtingiems paramos gavėjų tipams:
Ar galima gauti paramą nutolusiai saulės elektrinei?
Taip, parama saulės elektrinėms skiriama net ir tada, kai planuojama įsigyti nutolusią saulės elektrinę ar saulės parko dalį. Tai reiškia, kad galite naudoti pagamintą saulės energiją savo objekte, net jei elektrinė yra kitoje vietoje, o už tai gauti kompensaciją.
Nutolusios saulės elektrinės ypač praverčia tuomet, kai namų ar verslo aplinkoje nėra tinkamo stogo ar erdvės elektrinei įrengti, objektas yra daugiabutyje ar siekiama paprastesnio sprendimo išvengiant montavimo darbų vietoje.
Ar parama taikoma jau įrengtai saulės elektrinei?
Taip, tam tikrais atvejais parama saulės elektrinėms gali būti skiriama ir tada, kai įrengimo darbai jau atlikti. Pagal naujesnes APVA sąlygas:
- parama gali būti skiriama, jei elektrinė įrengta nuo nustatytos datos (pvz., nuo 2022 m. vasario 1 d.);
- taip pat galima gauti kompensaciją didinant jau turimos elektrinės galią.
Svarbu žinoti, kad projektas turėtų būti pilnai įgyvendintas prieš teikiant paraišką, taip pat būtina turėti visus įrengimą pagrindžiančius dokumentus.
Kodėl Lietuvoje skiriama parama saulės elektrinėms?
Parama saulės elektrinėms Lietuvoje skiriama kaip dalis valstybės energetikos politikos, kurios tikslas – stiprinti energetinę nepriklausomybę, mažinti priklausomybę nuo išorinių energijos išteklių ir didinti atsinaujinančios energijos naudojimą. Per pastaruosius dešimt metų Lietuvos energetikos sektorius buvo iš esmės restruktūrizuotas siekiant sumažinti ir galiausiai visiškai panaikinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, kuri lėmė nepagrįstai dideles išteklių kainas ir energetikos kaip politinės įtakos naudojimą.
Įgyvendinant Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), vykdant energetikos sektoriaus struktūrines reformas ir strateginius projektus, padidėjo energijos tiekimo maršrutų ir šaltinių įvairovė, sumažėjo energijos išteklių kaina vartotojams. Atsižvelgiant į šiuos rezultatus ir naujus 2030 m. ES energetikos ir klimato srities tikslus bei naujas tendencijas energetikos sektoriuje, 2018 m. birželio mėn. Seimas patvirtino atnaujintą NENS, kurioje įtraukti valstybės pagrindiniai energetikos politikos uždaviniai, kryptys ir jų įgyvendinimo uždaviniai iki 2030 m. bei vizija iki 2050 m.
Pagal atnaujintą NENS, bus išlaikytas vykdomos politikos ir krypčių tęstinumas AEI ir energijos efektyvumo srityse, bus pagerintas Lietuvos investicinis patrauklumas, įgyvendintos naujos ŠESD neišmetančios ir nulinės taršos klimato kaitos poveikiui atsparios technologijos, bus skatinamos inovacijos energetikos sektoriuje ir užtikrinama pažanga energetikos srityje. Iš energetikos technologijas importuojančios šalies Lietuva turi tapti energetikos technologijas kuriančia ir eksportuojančia šalimi. O kompensacija už saulės elektrinę – viena iš priemonių, kurios padeda šiuos tikslus paversti sprendimais.
Kokius rezultatus Lietuva jau pasiekė atsinaujinančios energijos srityje?
2018 m. AEI dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime sudarė 24,21 proc., įvertinus statistinį energijos perdavimą Liuksemburgui. Šiuos rezultatus daugiausia lėmė AEI dalis šilumos sektoriuje, kuri sudarė 46,50 proc. AEI dalis elektros gamyboje sudarė 18,41 proc., o transporto sektoriuje – 4,33 proc.
Lietuva ES nustatytą 23 proc. tikslą 2020 m. pasiekė ir viršijo dar 2014 m., kai AEI dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime sudarė 23,66 proc. Dėl šio perviršio 2017 m. Lietuva dalį atsinaujinančių energijos išteklių kvotų perdavė Liuksemburgui ir tapo pirmąja ES valstybe nare, pasirašiusia bendradarbiavimo susitarimą dėl statistinių atsinaujinančių energijos išteklių kvotų perdavimo.
Šie rezultatai rodo, kad Lietuva jau nuosekliai juda atsinaujinančios energetikos kryptimi ir geba ne tik įgyvendinti, bet ir viršyti užsibrėžtus tikslus. Tai taip pat patvirtina, kad valstybės skatinamos priemonės, tarp jų ir atsinaujinančios energijos projektų finansavimas, prisideda prie pokyčių energetikos sistemoje ir aktyvesnės saulės energijos integracijos.
Kokie tikslai keliami iki 2030 metų ir kaip su tuo susijusi saulės elektrinės kompensacija?
Lietuva ketina iki 2030 m. pasiekti 45 proc. AEI tikslą galutiniame energijos suvartojime. Šis tikslas bus įgyvendinamas organizuojant neutralius skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus ir plačiai diegiant privatiems energijos vartotojams ir bendruomenėms priklausančius mažos galios atsinaujinančios energijos įrenginius, kaip kad saulės elektrinės.
Tam, kad būtų galima sėkmingai integruoti didesnius atsinaujinančios energijos kiekius ir augantį elektrą gaminančių vartotojų skaičių, numatoma investuoti į pažangiąsias energijos sistemas. Tai apima perdavimo, skirstymo ir kaupimo infrastruktūrą, taip pat būtinų balansavimo pajėgumų didinimą. Kitaip tariant, siekiama ne tik įrengti daugiau saulės elektrinių, bet ir sukurti visą sistemą, kuri leistų joms veikti efektyviai ir patikimai.
Saulės elektrinės kompensacija padeda sparčiau diegti mažos galios atsinaujinančios energijos įrenginius, didina gyventojų, verslo ir bendruomenių įsitraukimą, skatina investicijas į tvarią energetiką ir prisideda prie bendro Lietuvos tikslo – kurti modernesnę, atsparesnę ir energetiškai savarankiškesnę šalį.
