Parama saulės elektrinėms

APVA paramos dydis priklauso nuo pasirinkto sprendimo, įrangos ir konkretaus kvietimo sąlygų. Saulės elektrinėms kompensacija skaičiuojama pagal įrengtąją galią (kW), o elektros energijos kaupikliams – pagal įrengtą kaupimo talpą (kWh).

Gyventojams taikomos arba 2026 m. skelbiamos šios paramos priemonės:

• 169,96–220,97 €/kW įsirengiant naują saulės elektrinę. Kompensuojama iki 7 kW įrengtosios galios. Konkretus paramos dydis priklauso nuo įrangos atitikties komponentų kilmės ir saulės modulių efektyvumo reikalavimams.
• apie 170 €/kWh įsirengiant elektros energijos kaupiklį pagal 2026 m. planuojamą atskirą kaupiklių finansavimo priemonę.
• apie 200 €/kW įsigyjant saulės elektrinę arba jos dalį iš nutolusio saulės parko. 2026 m. šios sąlygos yra planuojamos, o galutiniai dydžiai nustatomi paskelbus konkretų kvietimą.
• Gyventojams, kuriems dėl ESO tinklo apribojimų leistinoji generuoti galia lygi 1kW, buvo taikoma speciali kompleksinė parama: įsirengiant ne mažesnę kaip 5 kW saulės elektrinę ir ne mažesnį kaip 10 kWh kaupiklį, kai leistinoji generuoti į ESO tinklą galia yra ne didesnė kaip 1 kW, skiriama 5 012 € parama su ličio geležies fosfato (LiFePO₄) kaupikliu arba 4 572 € su ličio jonų kaupikliu. Galima įsirengti ir didesnės galios elektrinę ar didesnės talpos kaupiklį, tačiau parama skaičiuojama tik už nustatytą 5 kW ir 10 kWh dydį.

Svarbu: APVA paramos dydžiai, finansuojama galia ar kaupiklio talpa ir kitos sąlygos skirtinguose kvietimuose gali keistis. Todėl prieš įsigyjant saulės elektrinę ar energijos kaupiklį rekomenduojame patikrinti tuo metu galiojančias APVA finansavimo sąlygas.

Taip, parama saulės elektrinėms skiriama net ir tada, kai planuojama įsigyti nutolusią saulės elektrinę ar saulės parko dalį. Tai reiškia, kad galite naudoti pagamintą saulės energiją savo objekte, net jei elektrinė yra kitoje vietoje, o už tai gauti kompensaciją.

Nutolusios saulės elektrinės ypač praverčia tuomet, kai namų ar verslo aplinkoje nėra tinkamo stogo ar erdvės elektrinei įrengti, objektas yra daugiabutyje ar siekiama paprastesnio sprendimo išvengiant montavimo darbų vietoje.

Taip, tam tikrais atvejais parama saulės elektrinėms gali būti skiriama ir tada, kai įrengimo darbai jau atlikti. Pagal naujesnes APVA sąlygas:

• parama gali būti skiriama, jei elektrinė įrengta nuo nustatytos datos (pvz., nuo 2022 m. vasario 1 d.);
• taip pat galima gauti kompensaciją didinant jau turimos elektrinės galią.

Svarbu žinoti, kad projektas turėtų būti pilnai įgyvendintas prieš teikiant paraišką, taip pat būtina turėti visus įrengimą pagrindžiančius dokumentus.

Parama saulės elektrinėms Lietuvoje skiriama kaip dalis valstybės energetikos politikos, kurios tikslas – stiprinti energetinę nepriklausomybę, mažinti priklausomybę nuo išorinių energijos išteklių ir didinti atsinaujinančios energijos naudojimą. Per pastaruosius dešimt metų Lietuvos energetikos sektorius buvo iš esmės restruktūrizuotas siekiant sumažinti ir galiausiai visiškai panaikinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, kuri lėmė nepagrįstai dideles išteklių kainas ir energetikos kaip politinės įtakos naudojimą.

Įgyvendinant Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), vykdant energetikos sektoriaus struktūrines reformas ir strateginius projektus, padidėjo energijos tiekimo maršrutų ir šaltinių įvairovė, sumažėjo energijos išteklių kaina vartotojams. Atsižvelgiant į šiuos rezultatus ir naujus 2030 m. ES energetikos ir klimato srities tikslus bei naujas tendencijas energetikos sektoriuje, 2018 m. birželio mėn. Seimas patvirtino atnaujintą NENS, kurioje įtraukti valstybės pagrindiniai energetikos politikos uždaviniai, kryptys ir jų įgyvendinimo uždaviniai iki 2030 m. bei vizija iki 2050 m.

Pagal atnaujintą NENS, bus išlaikytas vykdomos politikos ir krypčių tęstinumas AEI ir energijos efektyvumo srityse, bus pagerintas Lietuvos investicinis patrauklumas, įgyvendintos naujos ŠESD neišmetančios ir nulinės taršos klimato kaitos poveikiui atsparios technologijos, bus skatinamos inovacijos energetikos sektoriuje ir užtikrinama pažanga energetikos srityje. Iš energetikos technologijas importuojančios šalies Lietuva turi tapti energetikos technologijas kuriančia ir eksportuojančia šalimi. O kompensacija už saulės elektrinę – viena iš priemonių, kurios padeda šiuos tikslus paversti sprendimais.

2018 m. AEI dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime sudarė 24,21 proc., įvertinus statistinį energijos perdavimą Liuksemburgui. Šiuos rezultatus daugiausia lėmė AEI dalis šilumos sektoriuje, kuri sudarė 46,50 proc. AEI dalis elektros gamyboje sudarė 18,41 proc., o transporto sektoriuje – 4,33 proc.

Lietuva ES nustatytą 23 proc. tikslą 2020 m. pasiekė ir viršijo dar 2014 m., kai AEI dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime sudarė 23,66 proc. Dėl šio perviršio 2017 m. Lietuva dalį atsinaujinančių energijos išteklių kvotų perdavė Liuksemburgui ir tapo pirmąja ES valstybe nare, pasirašiusia bendradarbiavimo susitarimą dėl statistinių atsinaujinančių energijos išteklių kvotų perdavimo.

Šie rezultatai rodo, kad Lietuva jau nuosekliai juda atsinaujinančios energetikos kryptimi ir geba ne tik įgyvendinti, bet ir viršyti užsibrėžtus tikslus. Tai taip pat patvirtina, kad valstybės skatinamos priemonės, tarp jų ir atsinaujinančios energijos projektų finansavimas, prisideda prie pokyčių energetikos sistemoje ir aktyvesnės saulės energijos integracijos.

Lietuva ketina iki 2030 m. pasiekti 45 proc. AEI tikslą galutiniame energijos suvartojime. Šis tikslas bus įgyvendinamas organizuojant neutralius skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus ir plačiai diegiant privatiems energijos vartotojams ir bendruomenėms priklausančius mažos galios atsinaujinančios energijos įrenginius, kaip kad saulės elektrinės.

Tam, kad būtų galima sėkmingai integruoti didesnius atsinaujinančios energijos kiekius ir augantį elektrą gaminančių vartotojų skaičių, numatoma investuoti į pažangiąsias energijos sistemas. Tai apima perdavimo, skirstymo ir kaupimo infrastruktūrą, taip pat būtinų balansavimo pajėgumų didinimą. Kitaip tariant, siekiama ne tik įrengti daugiau saulės elektrinių, bet ir sukurti visą sistemą, kuri leistų joms veikti efektyviai ir patikimai.

Saulės elektrinės kompensacija padeda sparčiau diegti mažos galios atsinaujinančios energijos įrenginius, didina gyventojų, verslo ir bendruomenių įsitraukimą, skatina investicijas į tvarią energetiką ir prisideda prie bendro Lietuvos tikslo – kurti modernesnę, atsparesnę ir energetiškai savarankiškesnę šalį.