Saulės parko saugumas ir kibernetinės grėsmės: kaip apsisaugoti?

Saulės parko saugumas šiandien neatsiejamas nuo skaitmeninių sistemų, nes saulės parkas yra ne tik elektros energiją gaminantis objektas, bet ir sudėtinga skaitmeninė infrastruktūra. Ir nors skaitmenizavimas suteikia galybę naudų, kaip kad efektyviau valdoma gamyba ar optimizuotas elektrinės darbas, deja, šis sprendimas atveria ir naujas kibernetinio saugumo rizikas. Net ir vidutinio dydžio saulės parkai gali tapti kibernetinių atakų taikiniu, ypač tuomet, jei vykdomas nuotolinis saulės elektrinės valdymas, tačiau įrenginiai nėra tinkamai apsaugoti.

Šiame straipsnyje aptarsime, kokios rizikos gali kilti saulės parkams ir kokių veiksmų reikia imtis, kad jų infrastruktūra būtų apsaugota.

Kodėl saulės parkai tampa kibernetinių atakų taikiniu?

Energetikos infrastruktūra visame pasaulyje laikoma strateginiu sektoriumi. Elektros gamybos objektai, įskaitant saulės parkus, yra svarbi energetikos sistemos dalis, todėl jų stabilumas yra kritiškai svarbus.

Saulės parkai dažniausiai turi šias skaitmenines sistemas:

• inverterių valdymo platformas;
• SCADA arba EMS sistemas;
• nuotolinį monitoringą per internetą;
• ryšį su energijos prekybos ar balansavimo platformomis;
• integraciją su tinklo operatoriumi.

Tokios sistemos, nors ir leidžia efektyviai valdyti parką, kartu sukuria papildomą kibernetinį paviršių, per kurį galima bandyti pasiekti infrastruktūrą. Jei šie įrenginiai nebūtų prijungti prie tinklo, jų valdymas vyktų tik fizinėje lokacijoje, todėl kiekvienam pakeitimui ar patikrinimui prireiktų atvykti į elektrinę. Šiuolaikiniai sprendimai leidžia parką valdyti nuotoliniu būdu, bet kartu su šiuo privalumu būtina pasirūpinti papildomomis kibernetinio saugumo priemonėmis.

Be to, geopolitinėje aplinkoje energetikos objektai gali būti potencialus taikinys įvairioms kibernetinėms operacijoms. Tokios operacijos gali būti nukreiptos į informacijos rinkimą apie energetikos infrastruktūrą, sistemų atsparumo testavimą ar bandymus trikdyti elektros gamybos procesus.

Todėl saulės parkų apsauga šiandien yra ne tik IT klausimas, bet ir infrastruktūros saugumo dalis.

Saulės parko saugumas geopolitiniame kontekste

Pastaraisiais metais energetikos sektorius vis dažniau minimas kalbant apie kibernetines grėsmes. Beje, ne tik teoriniu lygmeniu – pavyzdžiui, 2025 m. pabaigoje Lenkijoje buvo įvykdyta koordinuota kibernetinė ataka prieš energetikos sektorių. Ji paveikė kelias dešimtis objektų, įskaitant vėjo ir saulės elektrines. Atakos metu buvo bandoma sutrikdyti sistemų veikimą bei prieigą prie valdymo infrastruktūros. Nors elektros tiekimas visgi nenutrūko, šis incidentas tik dar kartą įrodė, kad net ir atsinaujinančios energetikos objektai gali būti koordinuotų kibernetinių operacijų taikiniu.

Saulės parkai, vėjo jėgainės ir kiti energetikos objektai gali būti potencialus taikinys įvairioms kibernetinėms operacijoms, kurios siekia:

• rinkti informaciją apie infrastruktūrą;
• testuoti sistemų atsparumą;
• trikdyti energijos gamybos procesus.

Todėl energetikos infrastruktūros savininkams svarbu užtikrinti, kad jų projektai būtų apsaugoti pagal šiuolaikinius saugumo standartus.

Saulės parko saugumas: dažniausios kibernetinio saugumo spragos

Atliekant energetikos projektų saugumo auditus dažniausiai aptinkamos kelios tipinės problemos:

• Inverteris pasiekiamas per internetą. Dalis inverterių ar jų valdymo platformų būna prijungti prie interneto be tinkamos apsaugos. Tokiu atveju įrenginiai gali būti aptinkami automatiniais interneto skenavimo įrankiais. Jei naudojami gamykliniai slaptažodžiai ar silpni autentifikavimo mechanizmai, tokia prieiga gali būti išnaudota.
• Nėra tinklo segmentacijos. Dažna problema – kai saulės elektrinės įranga prijungta prie to paties tinklo kaip biuro kompiuteriai. Tokiu atveju bet koks incidentas biuro tinkle gali paveikti ir elektrinės valdymo sistemas. Tinkama praktika – OT ir IT tinklų segmentacija.
• Nesaugios nuotolinės prieigos. Saulės parkai dažnai aptarnaujami nuotoliniu būdu. Rangovai ar techninės priežiūros specialistai jungiasi prie sistemų per internetą. Jei tokia prieiga nėra apsaugota VPN ar dviejų faktorių autentifikavimu, ji gali tapti silpnąja infrastruktūros vieta.
• Per daug administratoriaus prieigų. Kitas dažnas atvejis – kai per daug vartotojų turi administratoriaus teises prie inverterių ar SCADA sistemos. Tokiu atveju tampa sunku kontroliuoti prieigas ir atsekti veiksmus.

Kaip apsaugoti saulės parką nuo kibernetinių grėsmių?

Kibernetinis saulės parko saugumas neįmanomas be kompleksinio požiūrio.

1. Atlikti kibernetinio saugumo auditą

Pirmas žingsnis – išsamus infrastruktūros vertinimas.

Audito metu tikrinama:

• tinklo architektūra;
• inverterių saugumas, inverterių prieigos nustatymai;
• SCADA saugumas ar EMS sistemos saugumas;
• ugniasienių konfigūracija;
• VPN saugumas;
• vartotojų prieigos teisės.

Auditas leidžia nustatyti silpnąsias vietas ir parengti konkretų veiksmų planą.

2. Atskiri OT ir IT tinklus

Energetikos objektuose būtina atskirti operacines technologijas nuo bendros IT infrastruktūros.

Tai galima pasiekti naudojant:

• VLAN segmentaciją;
• ugniasienes;
• izoliuotus tinklus inverteriams ir PLC.

Tokiu būdu sumažinama rizika, kad incidentas vienoje sistemoje paveiks kitą infrastruktūros dalį.

3. Nuotolinio valdymo saugumas: saugus prisijungimas

Visos nuotolinės prieigos prie saulės parko turėtų vykti tik per saugų kanalą.

Rekomenduojama naudoti:

• VPN ryšį;
• dviejų faktorių autentifikavimą;
• individualias vartotojų paskyras;
• prieigos registravimą (logging).

Tai leidžia kontroliuoti kas ir kada jungiasi prie infrastruktūros.

4. Riboti prieigas pagal roles

Prieiga prie sistemų turėtų būti suteikiama pagal darbo funkcijas.

Pavyzdžiui:

• operatoriai gali stebėti duomenis;
• techninės priežiūros specialistai gali atlikti konfigūraciją;
• administratoriai turi pilną prieigą.

Toks modelis vadinamas role-based access control (RBAC) ir yra viena svarbiausių saugumo praktikų.

5. Nuolat stebėti sistemų veiklą

Svarbu ne tik apsaugoti sistemą, bet ir stebėti jos veiklą.

Monitoringas leidžia:

• pastebėti neįprastą prisijungimą;
• identifikuoti konfigūracijos pakeitimus;
• aptikti galimus incidentus.

Tokiu būdu galima greitai reaguoti ir sumažinti galimą poveikį.

Kibernetinio saugumo reikalavimai energetikos sektoriuje

Europos Sąjungoje vis daugiau dėmesio skiriama kritinės infrastruktūros apsaugai, o būtent energetikoms projektams taikomi ir teisiniai bei praktiniai kibernetinio saugumo reikalavimai. Vienas svarbiausių dokumentų, aktualių turintiems saulės parkus – tai NIS2 direktyva energetikos sektoriams, kuri nustato kibernetinio saugumo reikalavimus svarbiems sektoriams, kaip kad energetika. Infrastruktūros atsparumą papildo ir CER direktyva, apibrėžianti, kaip turėtų būti užtikrinamas kritinės infrastruktūros saugumas ir atsparumas įvairioms grėsmėms. Šios direktyvos privalomos visoms organizacijoms, kurios priskiriamos svarbiems energetikos sektoriaus dalyviams.

Dažnai remiamasi ir tarptautiniais standartais – pvz., ISO 27001 (informacijos saugumo valdymas) bei IEC 62443 (pramoninių ir SCADA sistemų saugumas). Nors jais vadovautis neprivalomi, šie standartai laikomi gerąja praktika, todėl jų pagrindu gali būti atliekami auditai, sistemų saugumo vertinimai.

Energetikos sektoriui taikomi įvairūs saugumo principai:

• tinklo saugumas, tinklo segmentacija;
• prieigos kontrolė;
• incidentų valdymas;
• saugumo dokumentacija.

Didesnės galios energetikos projektams gali būti taikomi papildomi reikalavimai, todėl svarbu turėti aiškiai dokumentuotą saugumo politiką.

Kada verta atlikti saulės parko saugumo auditą?

Kibernetinio saugumo auditą rekomenduojama atlikti šiais atvejais:

• statant naują saulės parką;
• prijungiant parką prie tinklo operatoriaus;
• integruojant energijos kaupimo sistemas;
• keičiant inverterių valdymo platformas;
• prieš dalyvaujant energijos rinkose.

Tokiu būdu galima iš anksto užtikrinti, kad infrastruktūra yra saugi ir atitinka reikalavimus.

Ką užtikrina tinkamai įgyvendintas saulės parko saugumas?

Atsinaujinančios energetikos sektorius sparčiai plečiasi, todėl kartu didėja ir skaitmeninių sistemų svarba. Saulės parkai tampa sudėtingomis infrastruktūromis, kuriose susijungia elektros energetika ir informacinės technologijos.

Todėl saulės parko saugumas turi tapti ne papildoma funkcija, o standartine energetikos projektų dalimi.

Tinkamai apsaugotas saulės parkas reiškia:

• patikimą elektros gamybą;
• mažesnę incidentų riziką;
• didesnį investicijų saugumą;
• infrastruktūros stabilumą.

DUK

Ar saulės elektrinė gali būti nulaužta?

Taip, jei ji turi nuotolinę prieigą ir nėra tinkamai apsaugota. Dažniausiai kibernetinių atakų metu pažeidžiami būna inverteriai ar valdymo sistemos.

Kaip apsaugoti inverterį nuo įsilaužimo?

Rekomenduojama pakeisti gamyklinius slaptažodžius, naudoti stiprų autentifikavimą, riboti prieigą per tinklą ir, jei įmanoma, naudoti VPN.

Ar reikia VPN saulės elektrinei?

Taip, jei elektrinė valdoma nuotoliniu būdu. VPN padeda apsaugoti ryšį ir sumažina neteisėtos prieigos riziką.

Kaip saugiai valdyti saulės elektrinę nuotoliniu būdu?

Naudojant saugų prisijungimą (VPN), dviejų faktorių autentifikavimą ir ribojant prieigas tik būtiniems vartotojams.

Ar inverteris gali būti nulaužtas?

Taip, ypač jei jis pasiekiamas per internetą ir naudoja silpnus ar numatytuosius slaptažodžius.

Kaip apsaugoti namų saulės elektrinę?

Svarbu naudoti stiprius slaptažodžius, atnaujinti įrangos programinę įrangą ir riboti nuotolinę prieigą.

Kaip užtikrinti saulės elektrinės apsaugą nuo kibernetinių grėsmių?

Taikant tinklo segmentaciją, saugų nuotolinį prisijungimą, prieigos kontrolę ir reguliariai tikrinant sistemos saugumą.

Kas atsakingas už kibernetinį saugumą saulės parke?

Atsakomybe dažniausiai pasidalinama tarp kelių šalių – projekto savininko, rangovų ir technologijų tiekėjų, visgi labiausiai už infrastruktūros saugumą atsakingas parko savininkas ar operatorius.

Ar pakanka kibernetinio saugumo auditą atlikti vieną kartą?

Rekomenduojama auditą atlikti periodiškai, ypač po sistemų atnaujinimų, naujų integracijų ar infrastruktūros pakeitimų. Taip pat verta atlikti auditą prieš paleidžiant parką ir prieš jungiantis prie išorinių sistemų, pavyzdžiui, tinklo operatoriaus.

Ar mažesni saulės parkai (pvz., 100 kW) taip pat gali tapti kibernetinių atakų taikiniu?

Taip. Kibernetinė rizika priklauso ne tik nuo parko dydžio, bet ir nuo to, ar įrenginiai yra prijungti prie tinklo ir turi nuotolinę prieigą. Jei taip, net ir mažesni parkai gali turėti tas pačias saugumo spragas bei pavojus kaip ir didesni projektai.

Kokie pirmieji požymiai gali rodyti, kad saulės parko saugumas galėtų būti geresnis?

Apie galimas spragas, su kuriomis susiduria jūsų saulės parko saugumas, gali signalizuoti neįprasti prisijungimai, nepaaiškinami sistemų veikimo sutrikimai, konfigūracijos pakeitimai. Visgi kartais požymiai gali būti ir ne tokie akivaizdūs ir nustatomi tik atlikus auditą.

Ar galima pilnai apsaugoti saulės parką nuo kibernetinių atakų?

Visiškai eliminuoti riziką sudėtinga, tačiau ją galima reikšmingai sumažinti. Kai saugumo priemonės pasitelkiamos tinkamai, jos leidžia apsunkinti galimas atakas, sumažinti jų poveikį ir užtikrinti infrastruktūros veiklos tęstinumą.