Parama

Sekite informaciją apie naujausias
paramos saulės elektrinėms priemones

Ar 2021 metais bus paskelbtas konkursas saulės elektrinės įsirengimui su parama?

TAIP!

  • Nuo kovo mėnesio bus skelbiamas naujas kvietimas gauti subsidiją namų saulės elektrinei įsirengti „Saulės elektrinių įrengimas namų ūkiuose“. 
  • Priemonės įgyvendinimą administruoja Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) kuri pasirašė sutartį su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) bei skelbs kvietimą gyventojams, norintiems įsirengti saulės elektrines savo namų ūkiuose.
  • Projektu bus siekiama padidinti vietinės elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybos pajėgumus ir naudojimą bei paskatinti mažos − iki 10 kW galios saulės elektrinių įrengimą, skirtų elektros energijos gamybai namų ūkių reikmėms.
  • Finansavimo gavėjas gali būti fizinis asmuo, nuosavybės teise valdantis Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotą gyvenamosios paskirties pastatą (butą) arba sodo namą, į kurį bus nukreipiama elektra, pagaminta atsinaujinančių išteklių energiją naudojančiomis technologijomis kurios skirtos elektros energijos gamybai namų ūkio reikmėms.
  • Elektrinę galima įrengti fizinio asmens bet kokiais teisėtais pagrindais valdomame pastate arba žemės sklype. Tokių pastatų ar sklypų valdymo juridinis faktas taip pat turi būti įregistruotas Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Panaudos ar nuomos sutartis turi galioti ne mažiau kaip 6 m. nuo projekto registracijos formos pateikimo APVA dienos.
  • Parama bus teikiama tiek saulės elektrinėms su inverteriu, tiek atskirai saulės elementams. Gyventojai, kurie ketina įsirengti saulės elektrinę toje vietoje, kur ir vartos elektros energiją, geografiškai nutolusiuose nuo elektros energijos vartojimo vietose arba elektros energijos vartojimo vietoje daugiabučiame pastate ar jo teritorijoje, galės gauti 243 eurų arba 323 eurų kompensaciją už 1 kW, priklausomai nuo to, ar elektrinę įrenginės su inverteriu ar be jo. Gyventojams, kurie įsigys saulės elektrinę iš elektrinių parko, bus kompensuojama 323 eurai už 1 kW.
  • Saulės elektrinių įrengimui planuojama skirti dar 9 mln. Eur. ES lėšų.
  • Daugiau informacijos jau netrukus.

Jau nuo š. m. kovo mėnesio gyventojai galės teikti paraiškas ir gauti paramą nedidelės galios saulės elektrinėms įsirengti (iki 10 kW) arba saulės parkuose įsigyti. Paraiškas bus galima teikti visą mėnesį.

  • Siekiant dar labiau padidinti atsinaujinančių šaltinių energetiką ir vietinės elektros energijos gamybos pajėgumus, priemonei „Saulės elektrinių įrengimas namų ūkiuose“ skirta dar 9 mln. eur ES lėšų. Planuojama, kad APVA skelbs kvietimą gyventojams, norintiems įsirengti savo namų ūkiuose saulės elektrines, šių metų kovo mėnesį.
  • Kompensacijų dydžiai: parama bus teikiama abiems – ir saulės elektrinėms su inverteriu, ir atskirai saulės elementams.
  • Gyventojai, kurie ketina įsirengti saulės elektrinę toje vietoje, kur ir vartos elektros energiją, geografiškai nutolusiuose nuo elektros energijos vartojimo vietose arba elektros energijos vartojimo vietoje daugiabučiame pastate ar jo teritorijoje, galės gauti 243 eurų arba 323 eurų kompensaciją už 1 kW, priklausomai nuo to, ar elektrinę įrenginės su inverteriu ar be jo.
  • Gyventojams, kurie įsigys saulės elektrinę iš elektrinių parko, bus kompensuojama 323 eurai už 1 kW.
  • Prieš įsirengdami saulės elektrines, gyventojai turi įsivertinti savo elektros vartojimo poreikius ir technines elektrinės prijungimo galimybes. Dėl to rekomenduojama pasikonsultuoti su mūsų specialistais ir iš anksto pasiruošti paramai!

Lietuvoje saulės energetikos įstatymų bazė yra pilnai susiformavusi, todėl tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys gali pasinaudoti saulės energijos teikiamais pranašumais bei parama. Šiuo metu saulės jėgaines įsirengiančių įmonių Lietuvoje yra daug, o artimiausiu metu, ypač pramonės srityje, jų gali ir dar padaugėti.
Šalyje veikiančios įmonės ir turinčios saulės elektrines, gali naudotis keliais modeliais. Jei juridinis asmuo įsirengia saulės jėgainę iki 100 kW, jis be jokių kliūčių gali naudotis gaminančio vartotojo modeliu. Bet jei įmonei elektros reikia tikrai daug ir ji pasistato galingesnę elektrinę nei 100 kW, tuomet ji perteklinės energijos negali pasaugoti tinkluose, o turi ją parduoti už rinkos kainą. Palyginus su fiziniu asmeniu, papildomų reikalavimų juridiniam asmeniui, norinčiam tapti gaminančiu vartotoju, nėra.
Gruodžio 20 d. seimas pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimams, kuriais įtvirtinamas naujas paramos modelis atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) naudosiančių elektrinių skatinimui. Tam bus rengiami skaidrūs, atviri ir technologiškai neutralūs aukcionai. Siekiant kuo mažesnio rinkos iškraipymo, naujuoju paramos modeliu tikimasi palaipsniui integruoti AEI naudojančius elektros energijos gamintojus į rinką, todėl jie bus įpareigoti elektros energiją parduoti rinkoje, o taip pat prisiimti balansavimo atsakomybę bei padengti prijungimo prie tinklų išlaidas.

Gamybinės įmonės gali pasinaudoti ir kita paramos priemone – „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“. Pagrindinis šios programos tikslas – sumažinti energijos vartojimo intensyvumą pramonės įmonėse, didinant atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir vartojimą. Įmonės, planuojančios pasinaudoti šia priemone, turės galimybę įsirengti AEI naudojančių energijos gamybos pajėgumus, kurti naujas AEI efektyvesnio panaudojimo technologijas ir diegti pramonės įmonėse. Įsirengę saulės elektrinę, įmonės elektros energiją galės panaudoti vidiniams poreikiams tenkinti ir esant galimybei perteklinę energiją tiekti kitoms pramonės įmonėms ar perduoti į centralizuotus energetinius tinklus. Paramos intensyvumas siekia net iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų! Sekite informaciją apie planuojamus paskelbti kvietimus paramai gauti ir padidinti savo verslo perspektyvas ateityje!

Per pastaruosius dešimt metų Lietuvos energetikos sektorius buvo iš esmės restruktūrizuotas, siekiant sumažinti ir galiausiai visiškai panaikinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, kuri lėmė nepagrįstai dideles išteklių kainas ir energetikos kaip politinės įtakos naudojimą. Įgyvendinant Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), vykdant energetikos sektoriaus struktūrines reformas ir strateginius projektus, padidėjo energijos tiekimo maršrutų ir šaltinių įvairovė, sumažėjo energijos išteklių kaina vartotojams.

Atsižvelgiant į šiuos rezultatus ir naujus 2030 m. ES energetikos ir klimato srities tikslus bei naujas tendencijas energetikos sektoriuje, 2018 m. birželio mėn. Seimas patvirtino atnaujintą NENS, kurioje įtraukti valstybės pagrindiniai energetikos politikos uždaviniai, kryptys ir jų įgyvendinimo uždaviniai iki 2030 m. bei vizija iki 2050 m. Pagal atnaujintą NENS, bus išlaikytas vykdomos politikos ir krypčių tęstinumas AEI ir energijos efektyvumo srityse, bus pagerintas Lietuvos investicinis patrauklumas, įgyvendintos naujos ŠESD neišmetančios ir nulinės taršos klimato kaitos poveikiui atsparios technologijos, bus skatinamos inovacijos energetikos sektoriuje ir užtikrinama pažanga energetikos srityje. Iš energetikos technologijas importuojančios šalies Lietuva turi tapti energetikos technologijas kuriančia ir eksportuojančia šalimi.

2018 m. AEI dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime sudarė 24,21 proc., įvertinus statistinį energijos perdavimą Liuksemburgui. Šiuos rezultatus daugiausia lėmė AEI dalis šilumos sektoriuje, kuri sudarė 46,50 proc.. AEI dalis elektros gamyboje sudarė 18,41 proc., transporto sektoriuje – 4,33 proc. Lietuva ES nustatytą 23 proc. tikslą 2020 m. pasiekė ir viršijo dar 2014 m., kai AEI dalis bendrame
galutiniame energijos suvartojime sudarė 23,66 proc.. Todėl 2017 m. dalį susidariusio perviršio Lietuva perdavė Liuksemburgui ir tapo pirmąja ES valstybe nare, pasirašiusia bendradarbiavimo susitarimą dėl statistinių atsinaujinančių energijos išteklių kvotų perdavimo.

Lietuva ketina iki 2030 m. pasiekti 45 proc. AEI tikslą galutiniame energijos suvartojime. Tai bus pasiekta organizuojant neutralius skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus ir plačiai diegiant privatiems energijos vartotojams ir bendruomenėms priklausančius mažos galios atsinaujinančios energijos įrenginius. Siekiant sėkmingai integruoti didesnius atsinaujinančios energijos kiekius ir didelį elektrą gaminančių vartotojų skaičių, numatoma investuoti į pažangiąsias energijos sistemas, įskaitant perdavimo, skirstymo ir kaupimo infrastruktūrą, ir į reikiamų balansavimo pajėgumų kiekio didinimą.

Susisiekime konsultacijai